DĖMESIO! DĖMESIO! DĖMESIO!

(Klausykite) (Kas yra šiame kambaryje?) (Kas kitame kambaryje?) (O kas už lango?) Man reikia Tau reikia Mum reikia Jiem reikia Visiem to reikia Nesvarbu kas tai suteikia Net tie, kurie mus peikia Tai niekad nesibaigia Man reikia Tau reikia Mum reikia Jiem reikia Dėmesio, dėmesio Dėmesio, dėmesio Dėmesio, dėmesio Ačiū už dėmesį Dėmesio, dėmesio Dėmesio, dėmesio Dėmesio, dėmesio Ačiū už dėmesį Skambutis barygai Man reikia dėmesio, gal porą gramų Gal kilogramo, nes niekas nemato Ką Feikas pasako per pusę etato Nežiūri tolygiai Tie kas iš dėmesio vertę nustato Lapo neskaito ir stilių nurašo Bet aš laikaus plano, nereik man reklamos Durniuoju Durniuoju Durniuoju Durniuoju Bet aš ne durnas Aš kaip ugnis, žaisk su manim Tau reikės urnos Kaukę nusiimk, kaukę nusiimk Rankose purvas Kaip valiuta paties padirbta Netikras turtas Kam tu sukurtas? Aš buvau kur? Va ten Iš apačios, nėra ko žvengt Nuo čia aukštyn rident Man net nereikia įstengt Jie tuoj pat ima graudent Negaudyk, pagausi bėda Arba ji tave pagaus ir tau bus gėda Prakalbėsi tik akim tarsi pelėda Žiūrek (Klausykite) Kiek man laiko tau skirti, kad tu jau Žiemos miegas baigėsi Vasara žaidžiam su farais slėpynes Dealeris naujas, jau žaidžia gaudynes Užmezgu ryšį, liežuvį supynęs Stumk kiek tu nori, bet aš kaip supynės Dėmesiui veriasi, čia jų vertybės Pisa man protą, praras nekaltybę Surukau mišką, neesu dar paklydęs Pusiau pohuistas, čia mano tautybė Niekad nemirsiu, nereik begalybės Tu pasikvepinęs, užuodžiu silpnybes Primeti puikiai, iš kur tiek puikybės? Niekas nesotus, čia bado žaidynės Vienas, du, trys Nekreipiu, nekreipiu, nekreipiu Nekreipiu dėmesio Aha Nekreipiu dėmesio Vienas, du, trys Nekreipiu, nekreipiu, nekreipiu Nekreipiu dėmesio Aha Nekreipiu dėmes Nekreipiu dėmesio O jeigu į mane nekreipia, man nėra ko skųstis, nes aš nesu toks, kad ant radijo būti Aš toks, kad kiti gali žūti Nekreipiu dėmesio Kodėl man to statuso gali pritrūkti? Nekreipiu dėmesio Trumpas galiojimo laikas, jis gali supūti Dėmesio nekreipiu, man nesvarbu Aš ateinu ir staiga man jauku Žodžio neieškau kišenėj, kuprinę jų pilną tempiu, sakau ką turiu Nejaučiu spaudimo, kraujas geras Aš kaip gyvulys, tu vegetaras Aš kaip dūmas, tu labiau kaip garas Durnas ir ginkluotas, tu kaip faras Vienas, du, trys Nekreipiu, nekreipiu, nekreipiu Nekreipiu dėmesio Aha Nekreipiu dėmesio Vienas, du, trys Nekreipiu, nekreipiu, nekreipiu Nekreipiu dėmesio Aha Nekreipiu dėmesio Traumos, dramos ir gandai Dėmesio aukų nasrai Ta pačia spalva tapys Jau užkniso man juodai Nekreipiu dėmesio (Pripažįsti visiškai? Visiškai Tai tu pats laikei? Taip Savo reikmėm ar kažkam kitam? Nu savo O dabar tarp jaunimo labai paplitę narkotikai? Nu nežinau, lygtais jo O kas labiausiai? Nu kažinau, ką jie mėgsta, tą ir varo) Tavo naujas singlas - mano žadintuvas Nes tik prabudęs, jau žinau - blogiau už tai šiandien nebus Gatvėse botanikas, su jo gelėm tik į kapus Savo šeima lepina, apgaudamas mažus vaikus Šmeižia jam padėjusius ir giria savo produktus Visus draugus išmulkina ir gaudo sau menkus turtus Kaltę nusimuilina ir Woltu plauna pinigus Užsisakė skolą, Mersai ją pristatė į namus Kaip šauksi, taip tau atsilieps Netapk data šio mėnesio Ten kur gatvės, ten kur bapkės Nepritrauk sau dėmesio Tylėk Savim netikėk Paskolinai sau tik tai laikiną melą Tiesa pasakys: "Sumokėk" Kentėk Dar pralaimėk Jeigu tu nori pasiekti viršūnę, jau vertinti dugną pradėk Jeigu tau čia vieniša, ne ką geriau pačioj viršūnėj Nesijausk toks vienišas, nuolat stebi pareigūnai Lyg malūnai, sukas dūmai, jei kas prasitartu - sės už vartų, ten ne rūmai Krenta kūnai, visi rėkia, lyg ten trys Merūnai Nepilnamečiai nužudė senuką, nebuvo rajone ką veikti Gatvėse pilna ligonių dėl dėmesio, niekas negali pasveikti Tylėk Savim netikėk Paskolinai sau tik tai laikiną melą Tiesa pasakys: "Sumokėk" Kentėk Dar pralaimėk Jeigu tu nori pasiekti viršūnę jau vertinti dugną pradėk (Kitame kambaryje) Nerodžiau dėmesio, kai jo labiausiai tau reikėjo Niekas taip klaidų kaip aš daryti negebėjo Per daug vilčių, per daug minčių, per daug tų priežasčių kodėl manęs buvo per mažai Matau tave, ten kur tavęs nėra Negaliu nustot galvot, nes man jau plyšusi galva Aš tavo dėmesio, dėmesio, dėmesio auka Ir aš myliu tave, deja Aš myliu tave, deja Aš myliu tave, deja Du lėktuvai kilo, ką tik po gėdimo Bet vienas nebeskrido, nes kelionės nenorėjo Kas liko iš likimo? Gal bent jos širdis aprimo Aš nežaidžiu žaidimo, niekas tavęs taip nemylėjo Nemesk savo meilės, lyg ji nieko nereiškia Nes aš savo jau bandžiau, širdis man neleidžia Skaudžiausia man tai, kad manęs tau nereikia Ir aš ta jaučiau dar prieš tau viską baigiant Kai tu mane matysi, abi akis skaitysi Prisimink, mes ne šiaip sau draugai Žinau, kad nesuklysi, bet jeigu tu paklysi Prisimink, kur tavo namai Matau tave, ten kur tavęs nėra Negaliu nustot galvot, nes man jau plyšusi galva Aš tavo dėmesio, dėmesio, dėmesio auka Ir aš myliu tave, deja Aš myliu tave, deja Aš myliu tave, deja